Wednesday, June 3, 2015

Dublis



Žalias medis

Ar pameni, tą šaltinėlį,
Žadinusį mus rytais?
Kaip aiškiai tarė žodį ačiū -  Jis,
Meldės Jis.
Už žemę, kuri leidžiasi mindoma,
Už saulę, kuri šviečia už dyką.

Ačiū ir sudie, mano diena,
Kuria nesidalinčiau su kitais.
Neturiu ko pasakyti žodžiais,
Parodysiu šviesa,
Kai prisimerkęs man ryte,
Žaviai šypsosies...

Taip tyliai alsuosi man į ausį,
Be jokios paslapties,
Kaip jonažolės  ar svetimšalės žolės.
Tu man ir vėl žaviai šypsosies,
O aš niekad nenustosiu...
Paveikslo Tavo piešti godžiai.

Pamečiau prizmę

Sėkmę matuojant per kažkokią prizmę paaiškėjo, kad aš neturiu prizmės. Kodėl?
Todėl yra prasmė, o gal ir jos nėra?
Prasmė yra tik dar viena prizmė.
Kažkieno sugalvota, sumanyta, aprašyta.
Žodis prasmė netenka prasmės.
Beprasmybė yra beprasmiška.

Melas
Kai meluojama, ateina metas teisti, keistis. Akys prakaito rūgštaus užpiltos, nesinori sugrįžti į tyrų dienų alėją, kur šilta. Kai niekas nestovi šale, nelaiko už rankos, tau šalta. Pats nuo savo gėdos tirti, sakai, kad tai rimta. Tad, ką reiškia sirgti?



No comments:

Post a Comment